trikšnis

trìkšnis sm. (2) 1. mažas ištryškęs ko nors kiekis, lašas: Trìkšnis, kiek iš papo ištrėškė J. Pryš milždama kelis trikšniùs nutrėkšk ant žemės KlvrŽ. Paskutinį trìkšnį trėškiau, i paspyrė karvė pieną Als. Trìkšnį kraujo numilžau, paskiau trìkšnį kruvino pieno, o po to pradėjo tikras pienas milžties Šts. 2. Pln, KlvrŽ prk. mažas ko nors kiekis, truputis: Kiek čia to pieno mun tereik – užtenka trikšnẽlio putrai prasibalinti Vkš. Ka kokį trìkšnį gavo, i buvo patenkinti Trš. Tujau vakaras y[ra], i gana, tos dienos tė[ra] trikšnis Plt. Nė trìkšnio nedavė, nė par lūpas neparbraukė Brs. Ta karvė suvisam benga trūkti – dėl to trìkšnio nė milžti nebapsimoka Slnt.